utaras

×utãras sm. (2) [K], Jn(Krč,Krkn); Q499, R, R222, MŽ, MŽ297,305, N, RtŽ įpjova medinio indo vienam šule dugnui laikyti: Nešdamas puskartį atgal, ėmė ir užkišo vieną pinigą puskartyje už utaro BsMtII27(Ldvn). Prakiuro viedras pagal utãrą Kp.